nutirpti

nutirpti
nutir̃pti intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L 1. N, K236, Š tirpstant išsileisti, išsilydyti, išnykti nuo paviršiaus: Nutirpo sniegas nuo ledo J. Sniegas nutir̃psta, i jau pempelė [parskrenda] LKT242(Lnkv). Buvo užsnigę čia par pėdą jau, vakar nutir̃po Trk. Teip storai buvo sniego, ir nutir̃po beveik kad par vieną naktį Krs. Su tuo vašku [kiaušinius] maliavo[ja], tas vaškas prišalna, o kaip deda i cibullaiškius, tas vaškas nutir̃psta Akm. | Langai nutir̃psta KI32. Tik kai rogių kelias visai nutirpo ir jau reikėjo važiuoti į lauką, į miestą, tėtis ratą pagaliau baigė A.Vencl. 2. SD114,26,163,214, Sut, N, K, J, M, BzF186(Prk), Š, Krk apmirti, sustingti, nusmilkti: Nutirpsta koja R, MŽ. Tep man nutir̃po koja pasėdėjus, kad paeit negaliu Lš. Kad nutirpo kojos bestoviant! Ds. Nutir̃po šlaunės besėdant Krš. Nutir̃pęs ma[n] pusė šono Bb. Kaklas kai nudilgytas, nutir̃pęs Jd. Vėl dėdė nieko nebedirbo, tik ištisas valandas stovėjo stovėjo ties langu, iki kojoms nutirpstant Vaižg. Pailso mano kojelės, nutirpo mano rankelės, apsunko mano galvelė LTR(Dkk). | Liežuvis, kaip tu mus myli, n'iškalbės, nutirpęs tyli KN213. Visų rankos nutirps ir visų keliai teip silpnai stovės …, kaip vanduo BBEz7,17. | tr.: Nutirpau koją ir nepaeinu J.Jabl. Kuriam nenutirps kūno kartą skaitant apei aną Jokūbą, labai slaunį pūstelnyką, kurs ir paseno ant pūstynės begyvendamas P. 3. prk. pasidaryti nejudriam, sustirti (iš baimės, išgąsčio): Pastimpu, nutirpstu SD177. Nutirpęs, apmiręs SD446. Visas nutirpau MŽ, N. Viena, kas suskrebs, ir nutirpsiù, būdavo Sug. Atsisuku, yra sau didžiausis šuo užpakalė[je], nutirpáu visa Šv. Net nutirpaũ pamačius, kad vaikas persisvėręs šulnin žiūria Slm. Praskleidė lopšio užuolaidas ir nutirpo: kūdikis merdėjo Db. Visas nutirpaũ iš baimės Pns. Mun i rankos nutir̃po – taip išsigandau Varn. Tirpaũ nutirpaũ, kai viską pasakė Jrb. Akli esame ir nutirpę bijome Tat. Marė paliko nutirpusi kaip stulpas: akys aptemo, ausys cypia Žem. Aš po visam šalčiu nutirpau LC1889,24. Buvau tiek įsiutusi – visos gyslos nutir̃po Brs. Vaikas griūva – nutir̃psta visa kriūtinė Klt. Širdis noria atsigaut, ale kūnas nutir̃pęs [iš baimės] Vdk. Mano širdis ūmai sustoja plakus, kūnas nutirpsta J.Bil. Sulingavo amžinai sargyboje stovinčios nendrės, nutirpo persigandę meldai A.Vien. ^ Stagaras paliko lyg nutirpęs stovėti I.Simon. Sėdžiu kap nutir̃pęs Sn. Avinėlis kaip nutirpęs sustojo iš stroko A1884,122.
◊ širdìs nutir̃po apėmė baimė, pasidarė neramu: Širdis nutirpsta N. Išsigandai, kad net ir širdìs nutir̃po Yl. Kartais taip pasielgi, kad man širdis nutirpsta S.Čiurl.
\ tirpti; aptirpti; atitirpti; įtirpti; ištirpti; nutirpti; patirpti; pertirpti; pratirpti; pritirpti; sutirpti; užtirpti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • nutirpti — nutir̃pti vksm. Nutir̃po sniẽgas nuo laukų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutirpinti — nutirpìnti KŽ. 1. MŽ, N, Š, Ser, NdŽ; DŽ1 caus. nutirpti 1: Nutir̃pinau ledus nuo viedro apšalusio J. Užtekėjo vasaros saulelė, nutirpino ežerų ledelį JD1161. | Langus nutirpìnti KI32. | nulydyti, nulituoti: Ąsą nuo puodo nutirpìnti KI25 2. M… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmirti — apmir̃ti, apmìršta, àpmirė; SD204, R128 1. intr. K pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas M.Valanč. Boba kap žudėj[o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė (ps.)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsirpti — 1 apsir̃pti intr. 1. Ser kiek išsirpti, apnokti: Pamidoram daug nereikia, truputį apsir̃po, ir gali valgyt Ėr. Apsir̃pę agrastai, jau gal ėsti Krš. Tik kiek serbentos apsir̃psta, jau, žiūrėk, vaikai ir raško Jž. 2. Sdk, Snt kiek padžiūti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstirti — apstìrti intr. 1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstulbti — apstul̃bti intr. DŽ, apstùlbti Rtr; M, Ser, L iš nustebimo, susijaudinimo ar išgąsčio sustingti, nutirpti, apmirti: Pamačiau, kad klojimas dega, ir apstulbaũ: nebegaliu paeit, nė žodžio ištart Slm. Pamatė ugnį ir apstul̃bo Ds. Ana net apstul̃bo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptirpti — aptir̃pti intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; M, L 1. LL134, Ktk, Skrb kiek atsileisti, apsilydyti; apnykti, apmažėti tirpinant, tirpstant: Oras atšilo, sniegas aptir̃po BM45(An). Aptirpęs ledas GTŽ. Sėda jau sniegas – gale pirkios aptir̃pę Klt. Aptirpdavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitirpti — atitir̃pti intr., atatir̃pti Š 1. LL123, Š, KŽ, Ktš atsileisti, ištirpti: Attirpstù K. Kada tas ledas atatir̃ps neatkapotas Mlt. Ledas jau atatir̃pęs nuo kraštų Ds. | Martynas prisimerkęs žiūrėjo pro atitirpusį lango viršų į gatvę J.Avyž. | prk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšilti — 1 atšìlti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L 1. intr. J buvus šaltam įgauti aukštesnę temperatūrą, sušilti: Atšìlo oras, sniegas leidžias Pls. Dabar atšìlo oras nuo pilnaties, tai šalčio nebus Žl. Ka medžiai skleida lapus, žemė atšìlusi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištirpti — ištir̃pti intr. Š, Rtr, DŽ; M, L 1. Krtn tirpstant išsiskaidyti: Reikia, kad cukrus ištir̃pt, tada dėk uogas Klt. Kad iš kaulų ištirptų visos maistingosios medžiagos, reikia juos virti pakartotinai rš. 2. Q640, H157 N, K, NdŽ, KŽ, LzŽ suskystėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”